šventinti

švéntinti (-yti K; N), -ina, -ino KII344, K, Rtr, Š, DŽ, šveñtinti NdŽ; R, MŽ, N, M, L 1. tr. bažn. tam tikromis apeigomis, ppr. šlakstant švęstu vandeniu, teikti religinę šventumo prasmę įvairiems tikinčiųjų vartojamiems ir bažnyčiai skiriamiems daiktams ar asmenims: I pelinus švéntino, barstė galvas Pelinų dieną tatai Sd. Kunigas ejo į kapus kryžiaus šveñtinti Trk. Toki skepetėlė būdavo užrišta [ant kryžiaus], kol nešvéntytas Slm. Vyskupas atvažiavo šveñtinti tą pundamentą Šts. Tavo namuose yra pikta dvasia, reik švéntyt tuos namus Gsč. Šveñtino tą vietą, i katinas pradingo Všv. Inkanda gyvatė ar bitė, tai apvynioja švéntytais linais Dg. Būna Agotos diena, tai tą duoną neša ir švéntina Dg. Prieš Velykas kiaušinius nešam bažnyčion švéntint gi Aln. Par šventą Staponą bažnyčio[je] avižas šveñtino Vkš. Ką švéntino, liko [rugiai] neišgurinti Pls. Šventyta mėsa R151, MŽ200. Švéntinta žvakė NdŽ. Bažnyčią švéntinti K. Statys manę už grotelių, šventys mano vainikėlį KrvD101. Švéntis rūtų vainikėlį ir šilkinį kasnykėlį DrskD151. Kazytė laikė rankose šventintų žolynėlių kuokštą ir kalbėjo maldą J.Balt. I žmonis ten švéntino Slnt. Kunigas ėmė negyvėlį šventint LTR(Užp). | prk.: Bet Prancūzkalnio žemė šventesnė už visas jų kapines, nes ne vandeniu, nelaimingųjų krauju šventinta (aplaistyta) J.Avyž. ^ Baidosi kaip velnias šventinto vandens KrvP. Ko čia juokiesi kap švéntytas Velykų paršas? Prn. | refl. K, NdŽ. 2. tr. bažn. tam tikromis apeigomis teikti šventumą, konsekruoti: Švéntinti ką kunigu, į kunigus NdŽ. Jis nenorėdavo švéntinti klierikų, nenorėjusių išmokti žmonių kalbos KŽ. | Vytauto dvaro kilmingieji jaunuoliai buvo šventinami į riterius rš. 3. tr. daryti, kad būtų šlovinamas, laikomas šventu: Vardą tavo brangų šventink, žodį tavo platink, valią tavo šventą pildyk Mž240. 4. tr. laikyti, vadinti šventu: Negali nei savęs švéntyt, nei kito niekyt Prn. Anie tą ežerelį šveñtino Všv. 5. tr. NdŽ daryti šventą, tyrą, nenuodėmingą: Kiekvienas geras, labas darbas laimina ir šventina patį žmogų Vd. | refl.: Jūs turite šventintis, kad šventi būtumbit, nėsa aš šventas esmi Bb¹3Moz11,44. 6. žr. švęsti 1: Ans švéntina šventą dieną, t. y. nieko nedirba J. Ana šventina savo radynas, praustuves, vardynas, sanderybas, vinčiavas J. 7. R139, MŽ261, NdŽ, KŽ žr. švęsti 2: Švéntina sekmadienį, ir gana Klk. Seniau i šventas dienas švéntino Vgr. Sekminės buvo trys dienos atpuskų, ar (irgi) jau švéntinom Krp. Kūčių diena nebuvo šveñtinama, tiktai jau posninkas Skd. Sekmadienį nebšveñtina Als. Aš kožną dieną galiu šveñtinti Slnt. Su … džiaugsmu užgimimą Motinos švenčiausios šventinkiame, apvaikščiokime DP506. Žemaičiai, vis nu lauko nuvokusys, rudinie benganties, kas metą didę šventę šventina S.Dauk. Par amžius sekmąją dieną šventinti M.Valanč. Vėl gėrė, vėl šoko. Taip šventino par tris dienas M.Valanč. Sename zokane šventina subatos dieną brš. Kitą kartą karalius šventino sutuoktuves savo sūnaus su viena deive J.Šliūp. ^ Darbus palikus sunku yra šventinti VP11. 8. tr. šnek. mušti, perti, pliekti: Švéntino tėvas tus velnius Krš. Ėmė šveñtinti par bestiją (sėdynę) su beržunskiene (beržo rykšte) Šts. Paėmęs savo krivulę lazdą, pradėjo vaikiną šventinti DS368. Vaikėsi klupdama po pelkes, šventino [velnią] ražančiumi ir visaip plūdo K.Bor. Geras buvo dėdė ir tuo dirželiu be reikalo mūsų nešventino K.Saj. Arkliai sunkiai dribriojo, senis šventino juos botagu be atvangos V.Bub. ^ A kiba šventyto nori (nori gauti diržo)? KlK15,101(Plv). 9. intr. šnek. smulkiai lyti, laščioti: Nuo pat ryto švéntina ir švéntina Ėr.

◊ nešvéntinto tvárto gyvulỹs Lp, Plv, Pl nedorėlis, netikėlis: Kam jūs taip engiat arklį, gyvuliai nešventinto tvarto! KlK24,73(Krok).

švéntintos (švéntinto) láukti

1. nenorėti, nedrįsti, nesiryžti: Valgyk! Ar láuki švéntytos? Dkš.

2. Lkš delsti, tinginiauti: Ko láuki, a švéntytos? Gs.

\ šventinti; apšventinti; atšventinti; įšventinti; iššventinti; nušventinti; pašventinti; peršventinti; prašventinti; prišventinti; sušventinti; užšventinti